JONIZUOTAS-ŠARMINIS VANDUO LIGŲ PROFILAKTIKAI

---

 

Visi mes turime per daug rūgščių

Mes dažnai stebimės, kad senatvės ligomis suserga vis daugiau jaunų žmonių, netgi ir vaikų. Užteršta gamta, žalingi mitybos įpročiai, stresinės situacijos blogina medžiagų apykaitą, jų įsisavinimą.

Visų maisto produktų paskirtis – suteikti organizmo vystymuisi ir augimui reikalingas maistines medžiagas ir energiją. Skirtumas tarp gerų ir netinkamų maisto produktų pasireiškia pagal tai kiek ir kokių organizmui kenksmingų atliekų susidaro iš šių produktų. Juo maisto produktas kokybiškesnis, tuo mažiau gaunasi rūgštinių atliekų ir daugiau rūgštis neutralizuojančių mineralinių, šarminių  produktų. Renkantis maisto produktus, visuomet reikia atsiminti: šarminės medžiagos, neutralizuodamos rūgštines atliekas, organizmą valo, o rūgštinės – sudaro sąlygas organizmo rūgštėjimui ir užterštumui rūgštinėmis atliekomis. Viena iš esminių geros sveikatos garantijų –  organizmo rūgščių ir šarmų balansas.

Deja, šiuolaikinėje mityboje vyrauja organizmą rūgštinantys maisto produktai. Tai mėsa ir jos gaminiai, produktai iš baltų miltų, kava, alkoholiniai gėrimai, pasterizuotos sultys, žuvis ir jūros produktai, duona, bandelės, saldumynai, kiaušiniai, įvairūs gazuoti gėrimai ir kt. Šarminių produktų sąrašas kur kas kuklesnis: švieži vaisiai, daržovės, salotos, bulvės, negazuotas mineralinis vanduo ir kt. Akivaizdu, kad vien mityba išlaikyti normalią šarmų - rūgščių pusiausvyrą iš ties nelengva užduotis.

Medžiagų apykaitos procese susidariusias rūgštis organizmas stengiasi neutralizuoti ir pašalinti su šlapimu, prakaitu ir iškvepiamu anglies dvideginiu. Tam būtina su maistu ir išgeriamais skysčiais gauti reikiamą šarminių mineralų kiekį, iš kurių svarbiausi – kalis, natris, kalcis ir magnis.

Trūkstant šarminių medžiagų, organizmo rūgštingumas didėja, kraujo šarmingumas mažėja. Kraujo šarmingumą apibūdinančio rodiklio, pH, leistinas svyravimo intervalas yra labai siauras: pH= 7,3 - 7,45. Netgi nežymus nukrypimas nuo šių reikšmių sukelia sunkius sveikatos sutrikimus, o kraujo rūgštingumui padidėjus iki pH = 6,95, žmogus netenka sąmonės ir miršta. Todėl organizmas šias skystas liekas stengiasi paversti kietomis ir kaupti jas įvairiose vietose, dažniausiai riebaliniame sluoksnyje, taip mažindamas jų rūgštinantį poveikį. (Riebalų sankaupos, viršsvoris dažnai yra nepašalintų rūgštinių atliekų kaupimo pasekmė). Sukietėjusios rūgštinės atliekos - tai cholesterolis, inkstų, tulžies akmenys, uratai, sulfatai, fosfatai.

Deja, dažnai organizmas, ypač virš 45 metų,  tampa nepajėgus atsikratyti visų susidariusių rūgštinių atliekų. O tai kas nepašalinama -  lieka ir kaupiasi įvairiose kūno vietose, organizmas rūgštėja. Tose vietose, kur susikaupia rūgštinės atliekos, sutrinka kraujo apykaita, gyvybiškai svarbūs organai nepakankamai aprūpinami krauju, sutrinka jų funkcijos. Todėl rūgštinių atliekų kaupimasis yra  pirmalaikio senėjimo ir viena iš svarbiausių daugelio degeneracinių ligų priežasčių.

 

Geros sveikatos, ilgaamžiškumo paslaptis glūdi  organizmo sugebėjime neutralizuoti ir atsikratyti šių atliekų.

Įvairių susirgimų pradžia

Trūkstant maisto produktuose šarminių medžiagų, ypač kalcio, organizmas, jas „skolinasi“ iš kaulų. Taip prasideda osteoporozė. Šlapimo rūgšties druskų pertekliui susikaupus sąnariuose išsivysto artritas, podagra. Jeigu ties kasa susikaupusių rūgštinių atliekų neutralizavimui trūksta kalcio jonų, sutrinka insulino gamyba ir gali išsivystyti diabetas.

Dabar labai populiarūs įvairūs skrandžio rūgštingumą reguliuojantys vaistai. Tačiau labai dažnai priežastis ne padidėjęs skrandžio rūgštingumas, o per didelis organizmo rūgštingumas.

Viena iš aukšto kraujospūdžio priežasčių yra tai, kad organizmo rūgštinėje terpėje tirštėjantis kraujas  užkemša kapiliarus.

Rūgštinės atliekos kaupiasi  ir kraujagyslėse. Jos gali užkimšti kapiliarus, tiekiančius kraują smegenims. Organizmas bando priklijuoti šias daleles prie arterijų sienelių. O tai riboja kraujo pratekėjimą, slopina širdies veiklą. Tai trikdo kraujo cirkuliaciją, prasideda širdies ligos, vystosi aterosklerozė. Padidėjus fiziniam krūviui, susidarius stresinėms situacijoms, kraujospūdis gali smarkiai pakilti ir išstumti plūduriuojančias atliekų daleles, kurios gali užkimšti kraujagysles aprūpinančias smegenis krauju. Gali iškilti reali insulto grėsmė. Geriant jonizuotą šarminį vandenį, šios plūduriuojančios rūgštinės atliekos suskystinamos, natūraliai ištirpdomos ir lengvai pašalinamos per inkstus.

Šarmai neutralizuoja rūgštį

Iš chemijos pagrindų žinome, kad rūgštys neutralizuojamos šarmais. Palietus mėsą, rankos tampa lipnios. Nuplauti rūgštinės kilmės riebalus vien vandeniu nepavyks. Dar reikia muilo (tai šarmas), kuris neutralizuoja riebalus ir tik tada rankos tampa švarios. Mes įpratę rūpintis savo išore, bet, deja, visiškai negalvojame apie purvą, susikaupusį mūsų kūno viduje.

Ne vienam iš mūsų kelia nerimą įvairiose organizmo vietose pasireiškiantis skausmas. Dažnai šio skausmo priežastis - rūgštinių atliekų sankaupos, kurias kiekvienas žmogus kaupia skirtingai. Ligų simptomai ir parodo ties kuriuo organu, kuriuose audiniuose atliekos yra susikaupę. Svarbu suprasti, kad iš visų maisto produktų, sveikesnių ar prastesnių, brangesnių ar pigesnių, susidaro rūgštinės atliekos, kurių kaupimasis yra pagrindinė suaugusiųjų degeneracinių ligų priežastis. Todėl, sumažinus rūgštinių atliekų sankaupas organizme, neturėtų stebinti  sveikatos pagerėjimas. Šarminis vanduo (apie šarminį vandenį aprašyta tolesniame skyriuje) puikiai ir labai efektyviai susitvarko su šia užduotimi.

 

MOKSLININKAI  IR EKSPERTAI APIE ORGANIZMO RŪGŠTĖJIMĄ

Dauguma mus kamuojančių ligų turi bendrą priežastį, kurią daugelis mokslininkų įvardina, kaip rūgščių - šarmų disbalansą, iššaukiantį organizmo rūgštėjimą. Amerikiečių mokslininkas Sang Whang  analizuodamas rūgščių ir šarmų pusiausvyros įtaką  organizmo rūgštėjimui remiasi Kalifornijos Universitete atliktais tyrimais apie šiuolaikinę mitybą.

Žemdirbystės epochoje žmogus maistui vidutiniškai suvartodavo 35% mėsos ir 65% augalinių medžiagų. Tuo laikotarpiu šarminių medžiagų,  t.y., kalio ir natrio jonų kiekis maisto produktuose, suvartojimas buvo tris - keturis kartus didesnis  nei šiandien. Štai kalio jonų kiekis dienos maisto racione sumažėjo nuo 250 iki 70 mg, o natrio jonų - nuo 220 iki 50 mg. Trūkstant šarminių medžiagų, rūgštinės atliekos nėra pilnai neutralizuojamos. Tai savo ruožtu skatina pernelyg spartų organizmo senėjimą ir, deja, ligų „jaunėjimą“.

Sang Whang taip apibūdino šio reiškinio pasekmes: "..., tai reiškia, kad  senstant, susidaro per daug rūgšties radikalų (H+) ir per mažai hidrokarbonatų (HCO₃-), o tai sukelia organizmo rūgštėjimą. Čia daroma prielaida, kad senstant organizmas neišvengiamai rūgštėja.  Tačiau, mano nuomone, kaip tik rūgštinių atliekų kaupimasis ir yra pagrindinė  fiziologinio senėjimo priežastis. Todėl šių atliekų sumažinimą vertinu kaip fiziologinį atjaunėjimą. Be to, rūgščių sumažinimas gali užkirsti kelią visų rūšių degeneracinėms senėjimo ligoms."

1933m. dr. William Howard Hay novatoriškoje knygoje „A New Health Era“ rašo, kad rūgščių kaupimasis ir dėl to vykstantis organizmo apsinuodijimas yra visų ligų priežastis: " ….teiginys, kad visos ligos, nežiūrint skirtingų jos išraiškos būdų, yra kaip viena, gali atrodyti netikėtas, tačiau taip tikrai yra."

Dr. Susan Lark, universiteto lektorė ir „Chemistry Of Success“ autorė sako: „keturios – šešios stiklinės šarminio vandens per dieną sumažins organizmo rūgštingumą. Šarminį vandenį reikėtų vartoti gręsiant tokioms ligoms, kaip peršalimas, gripas ar bronchitas, t.y., kai susidaro prielaidos didėti organizmo rūgštingumui. Kaip ir vitaminas C, E ir beta karotinas, šarminis vanduo veikia kaip antioksidantas, nes turi daug laisvų elektronų. Tai padeda išvengti širdies ligų, insulto, imuninės sistemos sutrikimų..."

Knygos „Youthing“ autorė Harald Tietze teigia, kad pastoviai geriant šarminį vandenį, rūgštinių  atliekų lygį galima sumažinti iki gerokai jaunesnio žmogaus lygio. O tai atstato, pagyvina organų funkcijas, t.y. sulėtina senėjimą ir netgi atsuka atgal gyvenimo laikrodį.

Medicinos mokslų daktaro Walter Irlacher tyrimai apie šarminio vandens poveikį kraujo savybėms ir gydant padidėjusio organizmo rūgštingumo sukeltus ar sukomplikuotus susirgimus, sukėlė tikrą sensaciją Vokietijoje. Tyrimams mokslininkas panaudojo fazinę – kontrastinę mikroskopiją (Dunkelfeldmikroskopie).

 

 Mokslininkė D.Aschbach paskelbė daug žadančius klinikinių tyrimų rezultatus, atliktus Berlyno „ Aktyvuotų tirpalų tyrimo ir jų praktiško taikymo“ klinikoje, apie šarminio vandens poveikį, gydant I ir II tipo diabetą. Pavartojus šarminį vandenį 4 – 6 savaites, poreikis insulino injekcijoms sumažėjo iki 70%, gliukozės kiekis kraujyje sumažėjo iki 30%. Net ir nustojus vartoti šarminį vandenį, šie rodikliai dar mažėjo  4 – 5 mėnesius. Šiuos duomenis patvirtina ir Japonijos mokslininkų tyrimai.

ORGANIZMO RŪGŠTĖJIMĄ GALIMA SUSTABDYTI

Labiausiai organizmą rūgština  stresas, neigiamos emocijos, tokie jausmai, kaip pavydas, melas, pyktis, egoizmas, veidmainiavimas ir pan. Taigi, minčių tyrumas, sugebėjimas džiaugtis kiekviena gyvenimo akimirka, meilė ir atjauta kitiems, dvasinė ramybė ir harmonija yra esminė geros sveikatos sąlyga. Relaksacija, gebėjimas atsipalaiduoti, taip pat, yra organizmo šarminimo elementai.

Deja, žmonėms, kurių organizmo rūgštingumas yra didelis, tai pasiekti yra nelengva. Dėl pastovaus rūgščių pertekliaus jų antinksčiai dažniausiai yra nualinti, jie labai dirgliai į viską reaguoja, pasižymi dažna nuotaikų kaita. Susidaro įspūdis, kad tokie žmonės nesugeba išlaikyti stabilios dvasinės būklės, nes organizmas pastoviai reikalauja naujos rūgščių “dozės”.

Organizmo rūgštėjimui didelę įtaką turi šiuolaikinės mitybos įpročiai. Daugumoje vakarų šalių yra tvirtai įsigalėjusi rūgštinė mityba. Taip valgo jų draugai, taip švenčiamos šventės.  Žmonės pajunta sotumą, palengvėjimą, tik gavus dar vieną rūgštinio maisto ar gėrimo dozę. Didinant šarminių produktų (salotos, daržovės, vaisiai, šviežios vaisių sultys ir kt.) vartojimą, atstatomas organizmo šarminių medžiagų balansas, mažinamas organizmo rūgštėjimas. Deja, perėjimą prie šarminės mitybos dažnai apsunkina tai, kad reikia nemažai išmonės pagaminti patiekalus iš palyginti riboto šarminių maisto produktų sąrašo.

Pastaruoju metu populiarėja ir maisto papildų vartojimas, kuriuos pastoviai vartojant galima papildyti organizmo atsargas šarminiais elementais. Deja, šie papildai dažniausiai nėra pigūs ir ne kiekvienas gali juos pastoviai vartoti. Be to, būna atvejų, kai vaikantis komercinės naudos, pateikiama nepilnavertė ar netgi klaidinanti informacija.

Gerkite  kuo daugiau vandens, nelaukite, kol pajusite troškulį

Vanduo – gyvybės pagrindas.  Mes gimstame turėdami daugiau kaip 90% vandens. Augant, vandens kiekis pastoviai mažėja. Sulaukus 70 metų, organizme vandens belieka apie 60%. Nuo to, kokį vandenį ir kiek geriame, tiesiogiai priklauso mūsų sveikata. Deja, pastaruoju metu tampa įprasta vietoj vandens vartoti gazuotus, dirbtinais saldikliais „pagardintus“ gėrimus, mėgautis kava, egzotiškomis arbatomis  ir pan. Mes nebemokame gerti vandens. Būtent vandens, o ne jį pakeičiančius skysčius. Dažnas tvirtina, kad nejaučia poreikio išgerti rekomenduojamą dienos normą – 2 – 2,5 litro vandens. Vandens atsigeriama tik tada, kai pajuntamas troškulys. Tačiau pajutus troškulį, organizmui jau trūksta  0,5 iki 1litro vandens. Todėl, dažnai, mūsų ląstelės yra „išdžiūvusios“, o tai apsunkina visus organizme vykstančius cheminius procesus.

Organizmo perdirbtas vanduo yra pagrindinė tarpląstelinio skysčio dalis. Šiame skystyje „maudosi“ mūsų organai, jis skiria kiekvieną iš mūsų trilijono ląstelių, perneša maistingąsias medžiagas į mūsų ląsteles ir pašalina atliekas po energetinių mainų. Vanduo – tai ir elektros grandinė, akimirksniu perduodanti pranešimus kiekvienai kūno daliai ir juos apdorojanti mūsų organizmo neprilygstamais superkompiuteriais. Vandens privalumas, lyginant su maistu, yra ir  tai, jog vandens perteklius lengvai pašalinamas iš organizmo.

Vandenį paveikus elektros srove, gaunamas jonizuotas vanduo,  kuris įgyja unikalių savybių, galinčių iš esmės pagerinti organizmo gyvybinius procesus.

JONIZUOTAS  ŠARMINIS  VANDUO, TAI GAMTOS DOVANA!

Vanduo jonizuojamas paveikus vandenį elektros srove. Tai vandens elektrolizės procesas, kuriam vykstant  jonizuojasi vandens ir jame ištirpusių druskų molekulės.

Vandens elektrolizė – vandens molekulės H₂O skilimas, leidžiant pastovią elektros srovę per vandenį. Vykstant elektrolizei, vandens molekulė skyla į teigiamą, rūgštis sudarantį vandenilio (H⁺) ir neigiamą, į šarmų sudėtį įeinantį, hidroksilo (OH^-) jonus: 

H₂O _←^→ H⁺ +  OH^–

Vykstant vandens elektrolizei, jame ištirpusios mineralinės druskos, taip pat, skyla į teigiamą krūvį turinčių metalo (kalcio, magnio, kalio, natrio) ir neigiamą krūvį turinčių nemetalų, rūgšties liekanų (chloro, sieros, fosforo ir kt.) jonus.

Pasibaigus elektrolizei, vėl atsistato vandens pradiniai parametrai. Kad išlaikyti elektrolizės procese vandens įgytas naujas savybes, naudojami specialūs prietaisai – vandens jonizatoriai. Šiuose prietaisuose elektrolizės indas, kuriame yra prie pastovios srovės šaltinio prijungti elektrodai (anodas ir katodas), specialia pertvarėle yra padalintas į dvi sekcijas.

 Pertvarėlės akutės yra tokio dydžio, kad praleidžia link elektrodų judančius vandenyje ištirpusių druskų jonus, tačiau neduoda prasiskverbti  žymiai didesnėms vandens molekulėms. Todėl, pasibaigus elektrolizei, vanduo atskirose sekcijose nesusimaišo ir taip išlaiko įgytas skirtingas savybes.

Vykstant elektrolizei, teigiamus metalų jonus traukia katodas, o neigiamus jonus – anodas. Todėl vienoje elektrolizės indo sekcijoje prie katodo, susikaupia teigiami šarminių metalų kalcio, magnio, kalio, natrio ir hidroksilo OH^- jonai (jonizuotas šarminis  vanduo), o kitoje indo sekcijoje prie anodo, susikaupia neigiami chloro, sieros, fosforo ir vandenilio H⁺ jonai (jonizuotas rūgštinis vanduo).

Tiek šarminis, tiek rūgštinis vanduo įgyja ir išlaiko tam tikrą periodą visiškai skirtingas savybes, kurios, savo ruožtu, skiriasi ir nuo pradinio vandentiekio vandens savybių. Tai lemia ir visiškai skirtingą šarminio bei rūgštinio vandens panaudojimą.

 

JONIZUOTO VANDENS SAVYBĖS

1.  pH rodiklis nusako kiek rūgščių (t.y. vandenilio jonų H⁺) yra bet kokioje vandens turinčioje medžiagoje. pH reikšmės gali svyruoti nuo 0 iki 14.

pH reikšmei didėjant nuo 7 iki 14, skysčio šarmingumas didėja (skystyje daugėja šarminių hidroksilo ir mažėja vandenilio jonų). Tai šarminio vandens reikšmių intervalas, kurios įprastai svyruoja nuo pH = 8 iki pH = 12.

pH reikšmei mažėjant nuo 7 iki 0, skysčio rūgštingumas didėja (skystyje daugėja vandenilio ir mažėja hidroksilo jonų). Tai rūgštinio vandens reikšmių intervalas, kurios įprastai svyruoja nuo pH = 2 iki pH = 6.

Kaip žinia organizmo vidiniai skysčiai (išskyrus skrandžio rūgštį) – kraujas, tarpląstelinis skystis, limfa - yra silpnai šarminiai. Ypač yra svarbūs kraujo parametrai. Organizmas gali normaliai funkcionuoti, kai kraujas yra silpnai šarminis (pH = 7,35 -7,45).

 

2. Oksidacijos –redukcijos potencialas (ORP) apibūdina tirpalo pajėgumą atiduoti ar prisijungti elektronus. ORP reikšmės (mV) gali būti neigiamos arba teigiamos.

Neigiamas ORP parodo, kad tirpale yra laisvų elektronų. Tokias reikšmes įgyja šarminis vanduo, kuris tampa savotišku elektronų donoru. Kuo neigiamesnis  potencialas, tuo tirpale bus daugiau laisvų elektronų ir reduktoriaus galia atiduoti šiuos elektronus bus didesnė.

Savo ruožtu, teigiamas ORP parodo, kad tirpale elektronų trūksta. Tokias reikšmes įgyja rūgštinis vanduo, kuris tampa elektronų gavėju - akceptoriumi. Juo didesnis teigiamas potencialas, tuo oksidatoriaus galia bus ryškesnė ir tuo labiau pasireikš savybė atimti elektronus iš kitų medžiagų. Dėl šių ypatumų rūgštinis vanduo pasižymi baktericidinėmis savybėmis.

Žmogaus vidinės terpės ORP yra redukcinis ir svyruoja nuo plius 50 iki minus 200 mV. Tuo tarpu geriamo vandens (iš krano, iš šulinio, parduodamo buteliuose) ir praktiškai visų gazuotų gėrimų  ORP yra teigiamas (oksidacinis) ir svyruoja vidutiniškai nuo + 150 iki + 250 mV (koka kolos iki + 350 mV). Šis ORP reikšmių tarp žmogaus organizmo vidinės terpės ir geriamo vandens, kitų gėrimų skirtumas rodo, kad organizmo vidinės terpės elektronų aktyvumas yra žymiai didesnis. Todėl organizmas turi naudoti savo gyvybinę energiją ORP korekcijai.

pH ir ORP reikšmės priklauso nuo prietaiso darbo trukmės (žr. lentelę):

pH ir ORP kitimas priklausomai nuo jonizatoriaus darbo laiko (Tirtas Panevėžio m. vandentiekio vanduo)

 

Prietaiso darbo trukmė (min)	ŠARMINIS VANDUO			RŪGŠTINIS VANDUO
	pH	ORP   (mV)	Paskirtis	pH	ORP (mV)	Paskirtis
5	8,7	-103	PROFILAKTIKAI - kasdieniniam gėrimui	6,1	+48	Išoriniam
10	9,4	-141	“	5,6	+79	vartojimui
15	9,8	-165		3,7	+185
20	10,3	-192		2,8	+239	“
25	10,3	-194		2,5	+252
30	10,3	-194	Susirgimų gydymui	2,5	+256

Kaip matosi iš lentelės, šarminio vandens pH ir ORP reikšmės - artimos organizmo vidinių skysčių (kraujui, limfai, tarpląsteliniam skysčiui) reikšmėms. Todėl šarminis vanduo, kurio pH = 8,5 - 9,5 ir ORP = -100... -200 mV (pasigamina įjungus prietaisą 5-10 min), labai tinkamas kasdieniniam gėrimui, kaip efektyvi profilaktinė priemonė (žr. „Penkios šarminio vandens naudos“). Rekomenduojama kasdien išgerti ne mažiau, kaip po 2 – 2,5 litro .

Rūgštinio vandens pH ir ORP reikšmės rodo, kad šis vanduo tinka tik išoriniam vartojimui. Teigiamas ORP apibūdina elektronų trūkumą. Rūgštinis vanduo trūkstamus elektronus atima iš mikrobų, bakterijų, patogenų ir taip juos sunaikina. Taigi, rūgštinis vanduo yra puikus baktericidas.

PENKIOS ŠARMINIO VANDENS NAUDOS

1. Natūralus antioksidantas

NEIGIAMAS ORP (-150...-250 mV) – nusako, kad šarminiame vandenyje yra laisvų elektronų, t.y. elektronų, kurie gali būti atiduodami. Ši savybė labai efektyviai pasireiškia neutralizuojant ypač žalingą laisvųjų radikalų poveikį.

Kaip žinoma, laisvieji radikalai – tai molekulių dalys, kurioms trūksta vieno elektrono. Tai peroksidai, deguonies molekulės be vieno elektrono ir kt. Jie natūraliai susidaro organizme vykstant medžiagų apykaitos reakcijoms. Tam tikras laisvųjų radikalų kiekis organizmui yra būtinas. Jie saugo organizmą nuo bakterijų, virusų, naikina išsigimusias ląsteles. Bėdos prasideda, kai susidaro laisvųjų radikalų perteklius. Laisvieji radikalai, norėdami gauti trūkstamus elektronus, nenutrūkstamai atakuoja sveikąsias organizmo ląsteles, taip pažeisdami atskirų ląstelių, organų normalią veiklą ir sukeldami įvairius susirgimus. Gali prasidėti nekontroliuojamos cheminės reakcijos, skatinančios patologinę būseną, onkologinių ir kitų susirgimų vystymąsi.

Geriant šarminį vandenį, organizmas gauna papildomą laisvųjų elektronų kiekį, kuriuos prisijungia laisvieji radikalai. Dėka šių šarminio vandens antioksidantinių savybių yra apsaugomos sveikosios ląstelės, stiprinama organizmo imuninė sistema.

2. Šarmina organizmą

ŠARMINĖS pH REIKŠMĖS 8,5 – 9,5 labiausiai atitinka organizmo vidinės terpės parametrus. Taip jau esame surėdyti, kad organizmo terpė ir vidiniai skysčiai, išskyrus skrandžio rūgštį, yra lengvai šarminiai. Naujagimio organizmas ir kraujas (pH = 7,45) yra labiausiai šarminiai. Deja, augant ir vystantis, organizmas neišvengiamai rūgštėja, kraujo šarmingumas mažėja, rūgštinių atliekų sankaupos ir su tuo susijusių susirgimų rizika didėja. Rūgštingumo sumažinimui reikalingus šarminius mineralus organizmas gali gauti tik su maistu ir išgeriamais skysčiais.

Šarminiame vandenyje, kaip ir nusako pats pavadinimas, be hidroksilo jonų yra ir lengvai įsisavinami rūgštinių atliekų neutralizavimui reikalingi šarminių metalų (kalcio, magnio, kalio, natrio) jonai. (Bet kuriuos elementus organizmas geriausiai įsisavina būtent jonizuotoje formoje). Jame nėra vandenyje ištirpusių druskų rūgštinių jonų (chloro, sieros, fosforo ir kt.), kurie „nukeliauja“ į rūgštinį vandenį. Todėl kasdien geriant šarminį vandenį, organizmas gauna šarminių jonų „kokteilį“, labai reikalingą organizmo šarminės terpės palaikymui. Taip mažinamas organizmo rūgštėjimas ir stiprinamas organizmo atsparumas ligoms.

3. Tiesiogiai įsisavinamas

MAŽESNI MOLEKULINIAI DARINIAI. Šarminio vandens molekulės yra susijungusios į gerokai mažesnius (5-6 molekulės) darinius nei paprasto geriamo vandens (10 – 13 molekulių). Todėl šarminis vanduo iš karto praeina pro ląstelių membranas ir tiesiogiai dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose. (organizmui nebereikia naudoti papildomos energijos!).  Šarminis vanduo, lengviau nei paprastas, prasiskverbia į audinius, šalina žarnyne susikaupusius toksinus, įsotina ląsteles vandeniu, tirpina ir sunkiausiai pasiekiamus toksinus. Šarminis vanduo labai efektyviai neutralizuoja, suskystina organizme susikaupusias rūgštines atliekas, kurios lengvai pašalinamos  per inkstus.

4. Takesnis

MAŽESNIS PAVIRŠIAUS ĮTEMPIMAS. Šarminio vandens paviršiaus įtempimas beveik du kartus mažesnis, nei vandentiekio ir artimas kraujo paviršiaus įtempimui. Tai reiškia, kad šarminis vanduo yra takesnis, „drėgnesnis“. Prisiminus, kad kraujas tai 90% vandens, nesunku suprasti, kad organizmą aprūpinant pakankamu šarminio vandens kiekiu, kraujas tampa skystesnis. Tai labai svarbi savybė, nes organizmui rūgštėjant, kraujas tirštėja, blogėja kraujo apytaka, iškyla kraujo krešulių susidarymo grėsmė. Geriant šarminį vandenį, kraujas natūraliai skystėja.

5. Daugiau deguonies

PADIDINTAS DEGUONIES KIEKIS. Šarminiame vandenyje vyrauja neigiami OH- jonai t.y. jame atsiduria vienintelis vandens molekulėje esantis deguonies atomas. Taigi, geriant šarminį vandenį, į organizmą patenka papildomai deguonies. Kur deguonis, ten ir gyvybė, energija. Medžiagų apykaitos vyksmas labai priklauso nuo to, kokioje aplinkoje, esant pakankamai deguonies ar jo trūkstant, vyksta šie procesai. Trūkstant deguonies, angliavandeniai nepilnai skyla, vyksta rūgimo procesas. Tai labai svarbu, įvertinant, kad vėžys vystosi tokiomis sąlygomis, kai medžiagų apykaita vyksta mažai deguonies turinčioje terpėje, formuojančioje stipriai rūgštinę aplinką.

Pastaruosius 30 metų pasaulį stebina įspūdingi Japonijos, Pietų Korėjos gyventojų  sveikatingumo rodikliai. Šiose šalyse diegiamos modernios vandens biologinių rodiklių ir jo kokybės gerinimo technologijos. Japonijoje beveik kas penkta šeima kasdien vartoja  šarminį vandenį. Kiekvienais metais ši milžiniška vartotojų grupė padidėja dar milijonu. Japonijoje ir Pietų Korėjoje yra nemažai ligoninių, kuriose vietoj brangių vaistų ir antibiotikų, dažnai naudojamas ir šarminis ir, baktericidinėmis savybėmis pasižymintis, rūgštinis vanduo.

Ypač pažymėtina, kad šioje sveikatos revoliucijoje varomoji jėga yra ne vaistų kompanijos ar medicinos įstaigos, o patys žmonės, kurie ir renkasi, kaip rūpintis savo sveikata.

"Nuo kalbėjimo apie sveikatą dar niekas netapo sveikas. Sveikata tampa reali, kai dėl jos kažkas daroma." (Ian Blair Hamilton)

 

Apžvalgą paruošė Telesforas Laucevičius.

PLAČIAU: T.Laucevičiaus knygoje „Jonizuotas vanduo – gyvenimas be ligų“.